Kartų taikos sutartis

Kartų taikos sutartis [Ona Gylytė]

Realybėje matome daug atvirų ir žinome daugybę giliai paslėptų tėvų ir vaikų, vaikų ir tėvų, senelių ir anūkų, anūkų ir senelių savitarpio konfliktų. Pagal tradicinę nuostatą šeimose jie būna dažniausiai dangstomi, nes pasąmoningai siekiama išlaikyti gerą šeimos ar giminės įvaizdį. Juk patarlė sako: „Blogas paukštis, kuris savo lizdą teršia.“ Taigi, nesantaiką siekiama nuslėpti, kartu dažnai [...]


Kategorija 2012 m. Nr. 3, Aplinka, Santykiai, Šeima, Tobulėjimas, Žurnalai

Kartų taikos sutartis
[Ona Gylytė]

Realybėje matome daug atvirų ir žinome daugybę giliai paslėptų tėvų ir vaikų, vaikų ir tėvų, senelių ir anūkų, anūkų ir senelių savitarpio konfliktų. Pagal tradicinę nuostatą šeimose jie būna dažniausiai dangstomi, nes pasąmoningai siekiama išlaikyti gerą šeimos ar giminės įvaizdį. Juk patarlė sako: „Blogas paukštis, kuris savo lizdą teršia.“ Taigi, nesantaiką siekiama nuslėpti, kartu dažnai intensyviai renkama informacija apie kaimynus arba tolimesnius gimines. Tokia savigyna asmenybei padeda išlikti, palengvina emocinę naštą, kitų patirtis dažnai padeda rasti pozityvių sprendimų. Į paviršių konfliktai išplaukia dažniausiai tik per didelę savitarpio santykių krizę, t. y. tada, kai jau nieko nebegalima paslėpti.

Mąstant apie kartų savitarpio bendravimą iškyla daugybė klausimų.

Ar visi tėvai ir vaikai būtinai turi konfliktuoti? Dauguma konfliktuoja…

Ar konfliktai turi teigiamos įtakos kartų brandumui?

Ar šeimos konfliktai būtinai turi būti išspręsti, ar gali pasilikti tęstiniai laike?

Kodėl rūkantys tėvai savo vaikams liepia nerūkyti?

Kodėl močiutė su šypsena prisimena savo meilės istorijas, bet kritiškai vertina anūkėlės aprangą, elgseną ir draugus?

Kodėl senelis su malonumu tampo savo armoniką, bet negali pakęsti trylikamečio mėgstamos bumbsinčios muzikos, sklindančios iš plastmasinės dėžės? Juk abu muzikalūs…

Kodėl visi vyresnieji mano, kad jų laikais jaunimas buvo geresnis?

Kodėl visas jaunimas mano, kad senieji atsilikę nuo modernaus gyvenimo?

Kodėl? Kodėl? Ir dar daugelį kartų – kodėl?

Nei jaunas, nei senas žmogus dažniausiai negauna atsakymo į savo klausimus, nes nėra, kas atsakytų, nes visi gyvena savo gyvenimą ir neturi kada aiškintis „savaime suprantamų“ dalykų.

Kartų savitarpio santykis yra įpareigojantis ir savitas priklausomai nuo tokių objektyvių veiksnių, kaip tradicijos, visuomeninė politinė situacija, kultūra, mokslo laimėjimai, mada, reikšmingų visuomenės grupių elgesio stilius ir pan. Nauja karta gyvenimo scenoje pasirodo su savo veiklos scenarijumi, kurio kertiniai akmenys atridenti iš genealoginių gelmių, bet vertybinio karkaso rentinyje dažnai pasitaiko vienadienių ir papuvusių sienojų, kurie būna glitūs ir slidūs. Jie sunkiai restauruojami, o dar sunkiau keičiami. Vertybių formavimas ir koregavimas dažnai tampa neišsprendžiama visos kartos arba jos atstovų skaudžių konfliktų priežastimi, negyjančia ir kraujuojančia genties, giminės ar šeimos žaizda. Svarbiausia skaudulio gija – kitoks, t. y. nepriimtinas, artimus žmones piktinantis, įsiteisėjusią moralę iškreipiantis bei niekinantis elgesys: nenoras dirbti, nusikaltimai, kvaišinamųjų ir svaiginamųjų medžiagų vartojimas, intymių lytinių santykių paviršutiniškumas, nepagarba šalia esančiam žmogui ir pan.

Abiejų pusių atkaklumas ir prieštaravimai kartais nuveda į tikrą jausmų ir veiksmų raizgalynę.

Autorė: Ramūnė Budrytė


Kategorija 2012 m. Nr. 3, Aplinka, Santykiai, Šeima, Tobulėjimas, Žurnalai

Facebook komentarai