Melo psichologija

Melo psichologija [Andrius Kaluginas]

Mokytojas nuolat kartodavo, kad viskas aplinkui – melas. Vėliau paaiškėjo, kad jis melavo. Meluoti yra negerai! Visi žino šią tiesą, bet tyrimai rodo, kad meluojame nuo 5 iki kelių dešimčių kartų per dieną. Net kasdienis moterų makiažas yra savotiškas melas, nes maskuojamas „tikrasis“ veidas. Kodėl? Kas yra melas? Kūryba ar šaltas išskaičiavimas? Psichologinis savisaugos mechanizmas [...]


Kategorija 2012 m. Nr. 3, Asmenybė, Darbas, NAUJAS NUMERIS, Tobulėjimas, Žurnalai

Melo psichologija
[Andrius Kaluginas]

Mokytojas nuolat kartodavo, kad viskas aplinkui – melas. Vėliau paaiškėjo, kad jis melavo.

Meluoti yra negerai! Visi žino šią tiesą, bet tyrimai rodo, kad meluojame nuo 5 iki kelių dešimčių kartų per dieną. Net kasdienis moterų makiažas yra savotiškas melas, nes maskuojamas „tikrasis“ veidas. Kodėl?

Kas yra melas? Kūryba ar šaltas išskaičiavimas? Psichologinis savisaugos mechanizmas ar piktybiniai ketinimai? Menas ar nuodėmė? Racionali logika ar virtuoziškas ekspromtas? Tiesos priešingybė? Kam to reikia? Kaip ir kodėl žmonės meluoja? Kaip atpažinti melagį ar išmokti gražiai meluoti pačiam? Melą gaubia daug klausimų.

Melo teorijos

Melo psichologija yra palygti nauja, bet labai plati mokslo sritis. Šiuo metu šioje srityje yra net keletas skirtingų teorijų. Populiariausios jų: manipuliavimo informacija teorija (Information Manipulation Theory), tarpasmeninės apgaulės teorija (Interpersonal deception theory) ir klaidinančio nesusikalbėjimo teorija (Deceptive Miscommunication Theory). Visos jos nagrinėja žmonių bendravimo fenomeną, neatsiejamą žmonijos kasdienybės dalį – melą.

Melo įvairovė

Melas yra sąmoningai nuslėpta tiesa, klaidinantis teiginys. Melo aplink mus yra labai daug: meluoja mums, meluojame mes. Čia nėra nieko blogo. Daug blogiau, kada melagiai piktnaudžiauja mūsų sąžiningumu, patiklumu, geranoriškumu ir įžūliai naudodamiesi mumis siekia savo tikslų.

Meluoti išmokstame vaikystėje. Manoma, kad pirmieji sąmoningo melo bandymai atsiranda nuo 5–6 metų. 7 m. vaikas jau turi melo įgūdžių.

Idealiai sąžiningų žmonių nėra. Melas yra neatsiejama mūsų gyvenimo, socialinio adaptavimosi, prisitaikymo prie aplinkybių dalis. Pamėginkite nors vieną dieną visiškai nieko nenutylėti, kaskart išsamiai atsakinėti į klausimą „kaip reikalai?“ ir „apie ką dabar galvoji?“, nepagražinti ir rėžti į akis visą tiesą. Toks elgesys gali kainuoti karjerą, draugus, namiškius. Never­ta la­bai pik­tin­tis, kad kartais tie­sa šiek tiek slepiama. Pa­vyz­džiui, ką sa­ko­te su­si­ti­kę se­niai ma­ty­tą pa­žįs­ta­mą? Kad gy­ve­na­te ge­rai – ne­jaugi guo­sies kiek­vie­nam su­tik­tajam. Dažnai būna taip, kad melas tampa tarsi kokia gelbėjimosi valtis, kuria lengvai išplaukiame iš sudėtingų situacijų, išsisukame nuo baudų ir kritikos, išliekame populiarūs, mylimi ir reikalingi.

Taip pat reikia skirti melą nuo netiesos. Netiesa yra nesąmoninga apgavystė – toks teiginys, kada žmogus sako neteisingą informaciją nežinodamas teisingos arba paprasčiausiai apsirikdamas. Pavyzdžiui, darbuotojas, nepastebėjęs, kad jo kolega stovi už durų, paklaustas gali pasakyti, kad pastarojo nėra. Tokiu atveju žmogus klysta, bet įsitikinęs, kad sako tiesą, taigi, sako netiesą pats to nesuvokdamas ir atpažinti jo apgaulės neįmanoma.

Autoriai: Andrius Kaušpėdas, Ramūnė Budrytė


Kategorija 2012 m. Nr. 3, Asmenybė, Darbas, NAUJAS NUMERIS, Tobulėjimas, Žurnalai

Facebook komentarai